Užsegi man pavadėlį. Eisim pasivaikščioti? Šaunu! Dievinu pasivaikščiojimus su tavim. Sėdam į automobilį. Važiuosim kažkur. Kur? Atvažiavom. Kiek čia daug šunų, kačių... kvepia baime, nerimu, liūdesiu... Kodėl uždarai mane narve?.. Kur tu išeini? Neik!.. Palauksiu... būsiu kantrus. Žinau, kad grįši. Kiek kartų esi palikęs mane prie parduotuvės ar mašinoj, bet grįždavai. Su skanėstu! Sakydavai, kad aš geras šuo, nes kantriai laukiau tavęs. Dabar irgi palauksiu. Mes juk draugai. Kai buvau mažas, palikdavai mane namie, aš verkdavau ir iš liūdesio neretai sugrauždavau tavo batą ar kėdės koją, bet tu grįždavai ir nepykdavai, nes aš palaižydavau tau ranką, veidą ir tu suprasdavai, kad mes draugai.
Tai kur tu taip ilgai užtrukai? Netikiu, kad palikai mane. Mane! Juk aš kažkada buvau vienintelė tavo šeima. Prisimeni, kaip didžiuodavaisi manimi prieš draugus, kaip prašydavai jiems parodyti, ką moku?.. aš su džiaugsmu rodydavau, nes dėl to tu atrodei patenkintas. Galėdavai valandų valandas pasakoti apie mane. O pameni, kai tau būdavo negera? Nenorėdavai nieko matyt, tik aš tylėdavau ir sėdėdavau šalia... Nepriekaištaudavau, nemoralizuodavau, tik sėdėdavau galvą padėjęs tau ant kelių... ir tu vertindavai tai... Ir dabar sėdėčiau, tik tu grįšk...
Na, kodėl taip ilgai nesirodai?.. Tu negali negrįšti, juk mudu net neatsisveikinome... nepėjau tau rankos palaižyti, o tu skubotai paglostei man galvą ir nuėjai, netgi nepažvelgei man į akis... Negali šitaip manęs palikti!
Kažkas ateina! Tu?.. Ne... Ir vėl tas žmogus, kuris kartais ateina ir išsiveda vieną iš mūsų. Jis pasakė, kad turim eiti. Bet aš negaliu išeiti, turiu likti čia, nes šeimininkas grįžęs manęs neras... Šitame baltame kambaryje jis manęs nesuras... Tas žmogus įdūrė man adata į veną... Jaučiu, kaip kūnu plinta geliantis ir šaltas skystis. Darausi mieguistas... Nejaugi tu tikrai mane palikai? Už ką? Aš juk nepasikeičiau? Valgau, šeriuosi, loju nė kiek ne daugiau, vis dar sugebu įgriūti į keistą krūvą lauke ir drėgną dieną nemaloniai dvokiu... bet aš tave myliu, myliu, myliu, mylėsiu ir būsiu tau ištikimas iki paskutinio savo atodūsio...